Suzuki GSX-R 750 (1992–1995): Sugrįžusi lengvo svorio legenda

Introduction

Kai „Suzuki“ pristatė GSX-R 750 tarp 1992 ir 1995 metų, tai nebuvo vien tik motociklo atnaujinimas – tai buvo ištisa filosofijos tobulinimo stotelė. Šiuo laikotarpiu gimė kertinis GSX-R istorijos posūkis, kuriame susijungė senųjų aštuntojo dešimtmečio sportbaiko agresija ir naujos kartos tikslus inžinerinis mąstymas. Viduje žinomi kaip „WN“ (1992), „WP“ (1993), „WR“ (1994) ir „WS“ (1995), šie modeliai tapo tiltu tarp analoginių pojūčių ir aušinimo skysčiu paremtų naujovių pradžios. Šiandien, žvelgiant iš dabartinių vairuotojų perspektyvos, jie vis dar išlieka etalonu, kaip turėtų skambėti, jaustis ir dominuoti 750 cm³ eilės keturtaktis motociklas tiek gatvėje, tiek trasoje.

Pažvelkime, kuo ši karta tapo ikoniška, kaip ji atrodė konkuruodama su kitais modeliais ir kodėl iki šiol ji žavi entuziastus, ieškančius klasikinio, bet neblėstančio pajėgumo.

---

Design & Chassis: The Art of Subtraction

1992–1995 m. GSX-R 750 buvo puikus pavyzdys, kaip numesti svorio neaukojant tvirtumo. 1992-aisiais modelis svėrė 208 kg (sausas svoris), o iki 1994 m. pavyko „numesti“ beveik 9 kg, pasitelkiant išradingus sprendimus: magnio variklio dangčius, tuščiavidurius pavarų dėžės velenus bei naujos konstrukcijos aliuminio rėmą, kuriame sutvirtintos svarbiausios vietos. 1994-aisiais pristatytos 43 mm apverstos „Showa“ šakės pakeitė įprastas teleskopines, taip sumažėjo neamortizuojama masė ir pagerėjo posūkių valdymas.

Važiuoklės geometrija – 24,5° išvirtimas ir 94 mm prošvaisa priekyje – leido suderinti staigų posūkio inicijavimą su stabilumu dideliu greičiu. Vairuotojai gyrė užtikrintą vairo pojūtį posūkių viduryje, prie to prisidėjo ir sutvirtinta sūpuoklė bei platesnė 180/55ZR17 galinė padanga (vietoj 1992 m. 170/60). Nors apdaila atrodė masyvesnė nei šiuolaikinių minimalistinių sportbaikių, prigludęs žibintas ir vėjo tunelyje šlifuota forma padėjo mažinti oro pasipriešinimą.

Svarbiausia mintis: Šios kartos važiuoklė buvo ne tik lengva, bet ir sumaniai suplanuota. Kiekvienas atsikratytas gramas suteikė daugiau vikrumo staigiuose posūkiuose – nesvarbu, ar vinguriuojate kalnų keliu, ar stačia galva neriate į „Willow Springs“ 8-ąjį posūkį 130 mph greičiu.

---

Engine & Performance: The Screaming Symphony

Po baku slypėjo 749 cm³ skysčiu aušinamas eilės keturtaktis (1992 m. pirmą sykį GSX-R istorijoje) su 112–118 AG ties 10 500–11 500 sūkių diapazonu. Skirtingai nuo ankstesnių, labiau „viršutinius“ sūkius mėgusių variklių, šiame buvo montuojama SCAI (Suzuki Condensed Air Intake) sistema ir 38 mm „Mikuni BST“ karbiuratoriai (vėlesniuose modeliuose – TRM40), suteikę platesnį galios diapazoną. Skaičiai kalba patys už save:

• 0–100 km/h (0–62 mph): 3.2 s
• Maksimalus greitis: 246–257 km/h (153–160 mph)
• Ketvirčio mylios laikas: 10.7–11.16 s @ 199–206 km/h (124–128 mph)

Tačiau tikroji magija slypėjo galios pateikime. Iki 7 000 sūk./min GSX-R jautėsi beveik mandagus, tačiau peržengus 8 000 sūk./min ribą tarsi pabusdavo žvėris, galintis be atvangos kilti iki 12 500 sūk./min ribos. 6 laipsnių pavarų dėžė, vadinta „viena sklandžiausių rinkoje“, džiugindavo itin aiškia kiekvieno pavaros įjungimo reakcija.

Vairuotojo pastaba: 1994–1995 m. modeliuose prioritetas teko vidutinių sūkių galiai, o ne absoliučiam greičio rekordui – tokį efektą davė pakeistos kumštelės ir 4-2-1 išmetimo sistema. Tokia modifikacija suteikė daugiau patogumo gatvėje, neaukojant trasos potencialo.

---

Riding Experience: Brutal, Rewarding, Uncompromising

Atsisėdus ant GSX-R, iškart supranti: šis motociklas nesutvertas „saikingam” važiavimui. 795 mm (31.3 in) sėdynės aukštis ir atgal pastumtos pakojos reikalauja pasiryžimo – alkūnės sulenktos, krūtinė prigludusi prie bako. Mažu greičiu posėdžio padėtis gali pasirodyti ankšta (ypač aukštesniems nei 178 cm vairuotojams), tačiau greitėjant viskas atsistoja į savo vietas.

Valdymas: „Showa“ pakaba, reguliuojama tiek priepakrovai, tiek slopinimui, pasižymėjo kietumu, tačiau labai aiškiai perduodavo kelio informaciją. Ant lygios dangos GSX-R pjovė posūkius su chirurginiu tikslumu, o dėl „Full Floater“ galinio amortizatoriaus duobės kelyje buvo sugeriamos gana tolygiai.

Stabdymas: „Tokico/Nissin“ 6 stūmoklių apkabos su 310 mm diskais sukūrė tokį stabdžių efektą, kad galėjai netgi pakelti galinį ratą. Nusilpimas retas net važiuojant agresyviai ratu po rato – ypač po to, kai 1994 m. pasirodė keramine danga dengtos kaladėlės.

„Aha!“ momentas: Važiuojant vingiuotu užmiesčio keliu, lengvas rėmas ir „skaidrus“ priekinės dalies pojūtis užtikrina pasitikėjimą. Tai motociklas, kuris tiesiog skatina spustelėti stipriau, pasitikėti jo gebėjimu akimirksniu pakeisti kryptį ir šauti iš posūkio.

---

Competition: How the GSX-R Stacked Up

Yamaha YZF750 (1993–1995)

• Privalumai: Itin švelnus 20 vožtuvų variklis su EXUP sklende, nepriekaištingas posūkių valdymas.
• Trūkumai: Apie 15 AG stokos virš 10 000 sūk./min, neaiškus pavarų dėžės pojūtis.
• Verdiktas: „YZF“ buvo universalesnis, tačiau GSX-R aplenkė jį žaliavomis greičio ir trasinio pasirengimo srityse.

Honda CBR900RR Fireblade (1992–1995)

• Privalumai: Lengvesnė (208 kg prieš 199 kg), galingas 893 cm³ variklis.
• Trūkumai: Mažiau stabili itin dideliu greičiu, minkštesnė pakaba.
• Verdiktas: Nors „Fireblade“ perrašė superbaiko taisykles, GSX-R liko tikra trasos „fanatiko“ svajonė.

Kawasaki ZX-7R (1993–1996)

• Privalumai: Tvirtas ir ilgaamžis, patogesnė sėdėsena.
• Trūkumai: Didesnis svoris (215 kg), vangus žemas sūkių diapazonas.
• Verdiktas: Patogesnis ilgose kelionėse, tačiau nusileidžia „Suzuki“ lenktyniniam DNR.

Reziumė: GSX-R jungė įspūdingą aukštų sūkių galią, aštrų valdymą ir solidžią išvaizdą – tai idealus pasirinkimas tiems, kurie pirmiausia ieško adrenalino, o ne komforto.

---

Maintenance: Keeping the Legend Alive

Turėti dešimtojo dešimtmečio GSX-R reikalauja dėmesingumo, tačiau atsilygina neįtikėtinu ilgaamžiškumu. Pagrindiniai aspektai:

1. Vožtuvų reguliavimas: Kas 7 500 km (4 660 mylių). Šaltieji tarpeliai:
2. Įsiurbimo: 0.10–0.20 mm (0.004–0.008 in)

3. Išmetimo: 0.20–0.30 mm (0.008–0.012 in)

4. Alyvos keitimas: Kas 5 000 km (3 100 mylių) – 3,3 l (3,5 qt) 10W-40 sintetikos, nepamirškite keisti ir filtro!

5. Karbiuratorių derinimas: TRM40/Mikuni BST38SS reikia sinchronizuoti kas 10 000 km. Užsikimšęs pilotinis purkštukas gali gerokai prislopinti vidutinių sūkių atsaką.

6. Aušinimo sistema: Aušalo skystį keisti kas 2 metus, naudojant etilenglikolį. Stebėti, ar nėra pratekėjimų ties aliumininiu vandens siurbliu (pravers patobulintas, iš frezuoto ruošinio pagamintas siurblys).

7. Grandinė ir žvaigždutės: #530 O tipo žiedų grandinė (15/42 perdavimas) tarnauja apie 20 000 km, jei reguliariai tepama.

Patarimas: Stabdžius patobulinkite nerūdijančio plieno lankstūromis ir sintetinėmis kaladėlėmis – labiau šiuolaikiškas saugumas, neprarandant klasikinio žavesio.

---

Conclusion: The Last True Analog Superbike

1992–1995 m. GSX-R 750 – tai ne vien motociklas, o visa epochos dvasia, kai aršiausios arklio galių varžybos dar buvo paremtos karbiuratoriais ir plieniniais rėmais. Jis žvėriškas, reikalaujantis atsidavimo ir kartais negailestingas – bet būtent tame jo žavesys. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame gausu elektroninių pagalbų, šis GSX-R primena, kad tikras greitis turi būti užsitarnautas, o ne tiesiog „įkeliamas“ programiškai.

Ieškantiems motociklo, tinkamo tiek trasai, tiek restauravimui, ši karta – puikus pasirinkimas. O kai ateis metas keisti dalis, nepamirškite: MOTOPARTS.store galite rasti originalias specifikacijas atitinkančių komponentų ir patobulinimų, kurie leis jūsų GSX-R kauksmui skambėti dar mažiausiai 30 metų.

Spauskite rankeną, kilkite iki raudonos zonos ir leiskite eilės keturračio melodijai užvaldyti jus.

---

Specifikacijų lentelė

---